Kai prieš penkerius metus krausčiausi į savo butą Kaune, sąžiningai sakant, apie namų apsaugą beveik negalvojau. Gyvenau antrame aukšte, kaimynai aplink – normalūs žmonės, laiptinėje švara, kodinė spyna. Atrodė, kad čia viskas ramu. Tiesą sakant, saugumo klausimus visada laikiau šiek tiek „per daug paranojiškais“. Taip galvojau… iki vieno įvykio.

Tą vakarą supratau, kad „čia manęs nelies“ – tik iliuzija

Vieną vėlų vakarą grįžau namo ir pajutau kažką keisto – laiptinėje tvyrojo dūmų kvapas. Ne stiprus, bet aiškus. Pakilęs į savo aukštą, pastebėjau, kad vieno kaimyno durys vos praviros, o viduje – pilna dūmų. Laimei, ten nieko nebuvo, tiesiog užsidegė elektrinis virdulys, paliktas ant įjungtos kaitlentės. Bet jei nebūčiau grįžęs tuo metu, situacija galėjo baigtis labai liūdnai. Šis įvykis privertė pirmą kartą rimtai susimąstyti apie gaisro signalizaciją – kodėl jos neturiu ir kodėl net niekada nesidomėjau.

Tai buvo pirmas pabudimas. Antras atėjo po trijų mėnesių – kai per naktį buvo apvogtas butas tame pačiame name, tik kituose laiptiniuose. Supratau, kad jei jau kažkas kėsinasi čia, niekas nėra „per saugus“. Ir tada galutinai nusprendžiau – man reikia apsaugos sistemos. Geros. Patikimos. O svarbiausia – pritaikytos būtent Kaunui.

Kaip pasirinkau apsaugos sistemą Kaune ir ko išmokau

Nusprendęs imtis veiksmų, pirmiausia pasidomėjau, kokios apsaugos sistemos Kaune yra populiariausios. Norėjosi kažko daugiau nei paprasto durų jutiklio – norėjau ir dūmų detektoriaus, ir judesio sensorių, ir galimybės viską stebėti per telefoną. Pradėjau konsultuotis su įmonėmis, skaičiau atsiliepimus, lyginau kainas.

Galiausiai pasirinkau sistemą, kuri apjungė tiek gaisro signalizacijos, tiek apsaugos nuo įsilaužimų funkcijas. Montavimas užtruko vos kelias valandas, o po to jaučiausi tarsi įsigijęs papildomą ramybės lygį. Net jei esu darbe ar išvykęs, galiu matyti viską telefone: ar viskas uždaryta, ar nėra dūmų, ar joks sensorius nesuveikė. Ir žinot ką? Ramybė tikrai verta tų kelių dešimčių eurų per mėnesį.

Ką supratau ir ką rekomenduočiau visiems kauniečiams

Dabar, kai žiūriu atgal, keista, kad tiek metų gyvenau manydamas, jog esu apsaugotas „automatiškai“. Kad užtenka kodinės spynos, kaimyno auslumo ar šiek tiek sėkmės. Bet tikrovė kitokia – mieste, kur eismas, šurmulys, žmonės keičiasi, o pavojai gali kilti bet kada, būtina imtis atsakomybės už savo ir artimųjų saugumą.

Jeigu gyvenate Kaune – nesvarbu, ar bute, ar name – bent jau gaisro signalizacija turėtų būti kiekvienuose namuose. O jei dar galvojate, ar verta investuoti į apsaugos sistemą Kaune, tai žinokit – verta. Bent jau tam, kad galėtumėt ramiai išvykti savaitgaliui į sodybą ir negalvoti, ar viskas tvarkoj namie.

Ir jeigu rimtai – niekada negalvojau, kad vienas mažas įrenginys taps mano mėgstamiausiu namų „gyventoju“. Dabar net pravardę jam sugalvojau – „Ramusis“, nes su juo namie viskas tikrai… ramiau.