Lietuvos mamų tinklaraščiai – TOP10

Visai neseniai (vos prieš 3 mėnesius) buvau įsitikinęs, kad UK yra unikali šalis, kurioje mamos valdo pusę interneto. Taip pasirodė dėl tūkstančių mamų rašomų tinklaraščių iš kurių pusė dar sugeba užsidirbti pinigų už apžvelgiamas prekes ir paslaugas. Lietuvoje situacija kiek kitokia, nes mamos čia labiau linkusios sėdėti forumuose nei rašyti savo tinklaraščius. Pradėjau ieškoti ir štai, ką suradau. Noriu pristatyti keletą AKTYVIŲ (tai reiškia, kad tinklaraštis rašomas nuolat, o paskutinis jo įrašas ne senesnis, nei 1 mėnuo) mamų tinklaraščių.

AustejosBlogas.lt  – turbūt populiariausias 4 vaikų mamos Austėjos L. Rašomas tinklaraštis apie vaikų auklėjimą ir švietimo bei lavinimo naujoves. Pati autorė yra socialinių mokslų daktarė edukologijos srityje, tad gali pasidalinti ne vien tik savo asmenine patirtimi, bet ir teorine vaikų auklėjimo puse. Kaip ir dauguma mamų, savo tinklaraštyyje rašo ir apie savo vaikus, bei rankdarbius.

Loretos idėjų menė – tinklaraščio autorė Loreta – labai išradinga moteris. Apie vaikus ji nerašo, nei apie receptus – tik apie savo originalias idėjas, iš kurių gimstą gražūs ir subtilūs suvenyrai ir papuošimai namams.

DirbuMama.lt – tradicinis mamos blogas, kuriame autorė Ieva rašo pačiomis įvairiausiomis temomis – apie vaikų rūbus, maistą, lovytes, pirmąjį gimtadienį, sėdėjimą ant puodo, auklėjimą, raidą, bet tik ne apie savo darbą (Ieva – kinų kalbos dėstytoja). Pasirodo, kad ji juos turi du – pirmasis yra buvimas mama, o antrasis – dėstytojos darbas.

Eitne.lt – vienos mamos blogas gali išaugti į didžiulį elektroninį žurnalą. Tai gali paliudyti ir Ilona „Eitne“, kurios elektroninės parduotuvės tinklaraštis apie vaikiškus rūbelius, rankdarbius ir vaikučių auklėjimą išaugo į tūkstantinę auditoriją pritraukiantį blogą, kuriame rašo ne ji viena, bet ir kitos mamos bei tėčiai.

Žiupsnelis Druskos – Anglijoje gyvenanti jauna graži moteris dalinasi receptais ir savo didžiuliu pomėgiu fotografuoti.

BeatosVirtuve.lt – „2010 metų geriausias asmeninis tinklaraštis“ – taip paskelbė prestižinė Lietuvos socialinės žiniasklaidos konferencija Login. Iš tiesų Beata yra labai žinoma ir veikli mama ir šeimininkė, tad nenuostabu, kad šis tinklaraštis daugiausiai apie receptus. Džiugu, kad jis išėjo į platesnius vandenis, nes Beata dabar turi savo laidą televizijoje, nors tinklaraščio ji iki šiol neapleidžia.

Kokonas – Originalių rankdarbių blogas, kuriame autoriai atskleidžia savo darbus ir įdomias mintis. Įdomu tai, kad bloge „įrengta“ nedidelė savadarbė parduotuvė pavadinta „Turgelis“, kurioje autorių darbai yra pristatomi su tikslu juos parduoti. Tai dar vienas įrodymas, kad mamos gali daryti verslą be jokių investicijų, nes pats tinklaraštis veikia nemokamoje WordPress.com blogofermoje.

Kur mano raktai – Originalus tinklaraštis tiek savo forma, tiek tematika. Autorė sandra beveik visus įrašus rašo dviem kalbomis – anglų ir lietuvių. Ne, apie vaikus, pampersus ir sėdėjimą ant puodo ji nerašo, taip pat apie receptus ar rankdarbius. Šis tinklaraštis – apie moterišką stilių ir madą lietuvoje ir užsienyje. Labai naudingas stilingoms moterims ir mamoms.

Rankų darbo gyvenimas – Iš pradžių pasirodė, kad tai dar vienas rankdarbių tinklaraštis, tačiau pavartę kitus įrašus suprasite, kad vaikai taip pat yra rankų darbo (netiesiogine prasme, aišku) kūriniai ir apie juos yra rašoma ne ką mažiau nei apie mezginius, spinteles, karpinius, receptus ir kitas mamiškas temas.

Neringos Blogas – dar vienas garsus ir lankomas kulinarinis blogas, kuriame daugiausiai dalinamasi originaliais ir kasdieniškais receptais. Tinklaraščio autorė Neringa ne tik pati gamina, bet dar ir mėgsta fotografuoti. Tuo galima įsitikinti pasižiūrėjus jos patiekalų fotografijas arba kitas, su maistu nesusijusias foto.

Štai toks pirmasis mamų tinklaraščių dešimtukas. Tinklaraščiai jame išdėstyti atsitiktine tvarka. Žinau, kad jų yra daugiau, bet būtų gerai, kad padėtumėte man sudaryti Mamų blogų dvidešimtuką, o gal net ir penkiasdešimtuką. Jei žinote populiarų ir įdomų tinklaraštį, kurį rašo mama, parašykite komentaruose – pasistengsiu apžvelgti ir parengti dar vieną įrašą. Tikiuosi, kad po 5 tokio TOP10 bus galima pateikti ilgą sąrašą, kuris būtų naudingas visoms mamoms.

Kas daro blogą vertingą?

blogo-vertePastaruoju metu vėl prasidėjo aktyvi diskusija apie blogus ir jų vertę. TNS apskaičiavo, kad blogų auditorija Lietuvoje yra labai kukli – 200 000 skaitytojų per mėnesį. Interneto skaitytojų yra apie 1,5 milijono per mėnesį, tad tinklaraščiai pasiekia vos ašarėlę viso Lietuvos skaitytojų rato. Dėl to yra daroma išvada, kad blogo vertė yra mažesnė nei internetinės žiniasklaidos. Bet blogo vertė yra ne tik lankytojų srautas…

Norėčiau atkreipti dėmesį į keletą pasamprotavimų blogo vertės tema. Kad būtų galima tą vertę apginti, reiktų blogo įrašą palyginti su tradicinės internetinės žiniasklaidos priemonėmis. Pavyzdį paimsiu savo mėgstamą internetinį leidinį 15min.lt, kuris, pagal GemiusAudience duomenis, yra 3 lankomiausias tinklalapis Lietuvoje po Delfi.lt ir LRytas.lt.

Blogas 15min.lt
Tekstas bloge rašomas laisvu stiliumi, gali būti įtakojamas užsakovo. Tekstas gali būti rašomas 1-ju asmeniu, todėl bet koks produkto ar prekės pagyrimas susiejamas dažniausiai su asmenine autoriaus nuomone. Tekstai klasikiniai, 3 asmeniu, siekia būti objektyvūs, tad bet koks pagyrimas kelia įtarimą, kad dienraščiui gali būti sumokėta už tokį pernelyg teigiamą vertinimą.
Blogas paremtas autoryste. Dažnai jį skaito vien dėl autoriaus asmenybės, taigi bet kokia informacija asocijuojama su būtent to autoriaus nuomone. Dienraštis internete autorystės neakcentuoja, nes autoriai – samdyti žurnalistai su kiekviena mėnesio alga stengiantys likti tylūs ir nepastebimi, kaip pelė po šluota (leidinio politikos pasekmė). Net Įkrauk skyrelyje pateikiami pilietinės žiniasklaidos straipsniai asocijuojami su 15min.lt verslu ir verslo įtaka, o ne su pavienių žmonių skelbiama nuomone.
Blogas gali būti nišinis – rašantis tik apie tam tikrus dalykus, pavyzdžiui maistą, politiką, knygas, kultūrą, IT, mobiliasias technologijas ir t.t. Tai sukuria jam tam tikrą reputaciją tarp aprašomojsios srities žinovų ar besidominčiųjų auditorijos. Dienraštyje į vieną vietą suplaktos visos sritys, nors galima ir nueiti į tam tikros kategorijos straipsnius.
Blogas prenumeruojamas RSS srautu. Tekstai skaitomi tiesiog per naršyklę net neužsukant į tinklaraštį. Gaila, bet TNS tyrimai šiuo skaitymo metodu nesidomi ir neskaičiuoja, taigi auditorijos dydis 200 000 gali būti netikslus. Labai nedaug žmonių prenumeruoja didelio dienraščio RSS srautą dėl per daidelio naujų įrašų kiekio. Jei per dieną atsiranda daugiau nei 50 naujienų, jų prenumeratorius visų vis tiek nespėja perversti, o užsikabina tik už skambesnių antraščių.
Blogas lankomas negausiai. Didelė dalis lankytojų (po RSS prenumeratorių grupės) ateina per paieškos sistemas iš specifinių arba ilgųjų raktažodžių (long tail keywords). Dienraštis labai gausiai lankomas. Pagrindinis lankytojų šaltinis – tiesioginis srautas ir paieškos varikliai, iš kurių lankytojai ateina tik per ilguosius raktažodžius.
Specifiniai raktažodžiai gali blogo įrašą ilgam “patupdyti” pirmose Google pozicijose. Jei įrašas yra kokybiškas ir gauna keletą nuorodų, paieškos rezultatuose matomas dažnai ir gauna nuolatinį lankytojų srautą ne vieną mėnesį. Dėl straipsnių su tais pačiais raktažodžiais dažnumo, ilgiau pirmose pozicijose Google 15min naujienos neužsibūna. Po pasirodymo jos kurį laiką pabūna aukštai, tačiau yra rodomos tik tiems, kas nusistato papildomą Google paieškos nustatymą – rodyti puslapius “per 24 valandas”. Nenustačius šio parametro dažniausiai rodoma kelių mėnesių, o kartais ir metų naujienos, kurios jau yra nebeaktualios.
Blogo formatas leidžia straipsnį iliuostruoti produkto nuotraukosmis ar screenshotais, video medžiaga bet kokiu išdėstymu. Papildoma grafinė medžiaga turi savo konkrečią vietą nuotraukų galerijoje. Video dedamas dažniausiai straipsnio apačioje, tad multimedijos panaudojimas yra įspraudžiamas į bendrinius rėmus. Tiesa, multimedija laikoma kitose skyreliuose, tad lankytojai tekstą paskaito ir atėję “iš kitos pusės”…
Bloge pateikiama informacija gali turėti daug nuorodų į įvairius šaltinius, kartais net konkuruojančius tarpusavyje. Kiekviena nuoroda yra vertinga užsakovui ne tik dėl lankytojų srauto, bet ir SEO. 15min.lt nuorodos pateikiamos itin retai ir tai tik į seniau buvusias naujienas. Dažniausiai ant išorinių nuorodų dedamas “nofollow” tagas siekiant sumažinti per SEO teikiamą nuorodos vertę.
Naujausios informacijos matomumas bloge yra geresnis, nes pirmame puslapyje naujienos išlieka ilgiau. Tai yra geriau tiesiogiai atein antiems lankytojams. Dažnai tinklaraščiai publikuoja pilnus tekstus, tad norint kažką paskaityti nereikia niekur eiti į kitą puslapį. Tai iš dalies gali iškreipti statistiką, nes neaišku, kiek puslapių vienas lankytojas perskaitė atėjęs į pradžios puslapį. Informacijos matomumas yra sudėtingas, nes nuolatos atnaujinama naujais straipsniais. Pasirodžius vienam straipsniu ir patekus į matomą dalį, po valandos jis gali būti pakeistas kitu – naujesniu. Taigi matomumas yra labai trumpalaikis. Aišku, tai kompensuojama dideliu tiesioginiu lankytojų srautu.
Blogas yra nedidelės apimties puslapis, todėl jame esančios nuorodos paprasčiau susiejamos viena su kita. Tai sukuria puslapių tinklą, kuris gana greitai iškelia tinklaraštį paieškos sistemose ir suteikia didesnį PR (PageRank) Google paieškos sitemoje. Dienraštis yra didelė struktūra, tad natūralu, kad puslapiai yra dažniausiai susiejami nuorodomis automatiškai per kategorijų puslapius. Retai pateikiamos nuorodos į susijusias naujienas, tad vidinis nuorodų tinklas yra gana padrikas.
Tinklaraštyje nesunkiai galima tam tikram prekės ženklui paskirti atskira puslapį – tagą arba net kategoriją, kuri būtų matoma ir baigus rengti straipsnius apie tą prekės ženklą. Pavyzdžiui rengiant straipsnių seriją apie populiarius 3D televizorius, galima sukurti specialų tagą “3D televizoriai”, kuris bus matomas tarp kitų temų. Tokiu būdu reklama bus ilgalaikė ir nesikirs su konkurento produkto reklama. Tam tikros bendrinės kategorijos apipavidalinimas prekės ženklo tematika yra sudėtingesnis procesas, tačiau atrodo tikrai įspūdingai (pvz. komentarų forma kaip vieno planšetionio kompiuterio korpusas). Atskiros tekstų kategorijos, paskirtos tik vienam prekės ženklui, nėra. Šis reklamos būdas – gana trumpalaikis, nes toks apipavidalinimas perkamas trumpam laikui, o senuose straipsniuose neišlieka.
Kiekviename straipsnyje galima įdėti tiesioginio pirkimo nuorodą tekstinės nuorodos firmatu. Tai yra kur kas didesnis šansas, kad lankytojas paspaus nuorodą, o ne bendrinę reklaminę antraštę tekste. Be to nuorodos vietą tekste galima nesunkiai kontroliuoti (pavyzdžiui, nuoroda turėtų būti antrame paragrafe ir puslapio dešinėje pusėje – pagal puslapio elementų matomumą ir spaudžiamumą, kurį galima matyti per Google In-page Analytics įrankį). Reklama vykdoma tik reklaminių antraščių pagalba, todėl jų paspaudimo procentas yra daug mažesnis. Be to reklamos sukasi, tad vieną kartą atėjęs lankytojas jos gali ir nepamatyti.
Diskusija yra moderuojama autoriaus, todėl galima vystyti gan tendencingą diskusiją apie tam tikro prekės ženklo paslaugas ir prekes neleidžiant pasireikšti neigiamiems ar įžeidiems dalykams. Autorius gali nuspręsti kurie neigiami komentarai gali padėti vystyti tolimesnę diskusiją ar net reikalauja oficialių prekės ar paslaugos atstovų komentaro, kas daro tokį puslapį dar vertingesniu. Diskusija autoriaus ar rinkodaros skyriaus specialisto nemoderuojama, tad gaunama labai daug komentarų su įžeidimais, žeminimais ir “ne į temą”, kas daro tokią diskusiją bevertę aprašomam prekės ženklui. Maža to, komentarai gali padaryti neigiamą įtaką, jei yra nepagrįstai neigiami.
Blogo informacija automatiškai yra platinama per keletą blogų agregatorių. Taigi informaciją pamato dar daugiau žmonių, kurie gali ir neužeiti į blogo puslapį, taigi aplenkia TNS tyrimą. Nemažai blogų įrašų yra pavagiami kartu su visomis nuorodomis, tad tai prideda dar papildomų nesusekamų lankytojų. Dienraštis pats rūpinasi informacijos sklaida ir savų strapsnių niekam nedalina. Straipsnio vagystės atveju, redakcija griebiasi ir teisinių priemonių tokį pavogtą straipsnį panaikinti, reiškia apribojama galimybė straipsnį skaityti daugiau žmonių.

Neabejoju, kad galima rasti dar ne vieną aspektą, kuris blogo įrašą daro vertingesnį už analogišką straipsnį dienraštyje su 750 tūkstančių dienos lankytojų.

Šios lentelės esmė – parodyti, kad reklamos nešėjos vertė yra skaičiuojama nelabai nuosekliai, dėl ko yra iškreipiama statistika. Jei statiskita bus iškreipta – reklamos davėjai blogais ir toliau nesidomės, nors, kaip visi ir pripažįsta, tai bene pati pigiausia informacijos sklaidos bei nuomonės formavimo priemonė, nes kainuoja vos keletą litų. Duokite patestuoti vieną ar kitą produktą ar paslaugą blogeriui, už tai padovanokite firminės savo bendrovės atributikos, kurią dalinate savo partneriams ar konkurentams, ir šiek tiek “užveskite ant kelio” apie savo prekinį ženklą. Per mėnesį laiko galite gauti 20 skirtingų teigiamų straipsnių, kurie gali būti tikrai naudingesni, nei 1 užsakomasis straipsnis 15min.lt dienraštyje, kuris pasimes jau kitą dieną naujienų archyve.

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.

P.S. šią deklaraciją pradėjo tinklaraštininkas Rokiškis savo tinklaraštyje, tad prisijungiu su didžiausiu džiaugsmu. Tikiuosi ši deklaracija atkreips kai kurių neišmanėlių dėmsį ir jiems taps aiškiau, ką tie tinklaraščiai veikia…

Lažybų tinklaraščių Lietuvoje rimtai niekas nerašo

Pradėjau kapstytis lietuviškų lažybų informacinių resursų balutėje. Specializuotų forumų neaptikau nė vieno. Bendruomenių puslapių yra. Liūdniausia tai, kad neradau rimtai prižiūrimų tinklaraščių apie lažybas lietuvių kalba. Apie pokerį rašo žmonės gan gausiai, tačiau apie lažybas – ne.

Kodėl?!.

Atmesčiau priežastį, kad nėra temų, kurias gvildenti apsimokėtų ir kurios būtų skaitomos. Tiesa, lažybų rinka Lietuvoje iš tiesų maža – tėra tik 4 legalios lašybų bendrovės: TopSport, Orakulas, TonyBet ir BalticBet (išrikiuotos pagal apyvartas, taigi dydį). Visos kitos internetinės – nelegalios, nors statymus iš lietuvių priima.

Baimės dėl baudų už azartinių lošimų reklamą tikrai neatmetu. Taigi, šioje rinkoje nieko rimtai negalima daryti, kol įstatymas draudžia minėti daugiau, nei lažybų bendrovės pavadinimą. Ar kada nors valstybė susipras, kad iš lažybų galima surinti daug mokesčių ir šiek tiek apkamšyti biudžetą – nežinia. Belieka tik tikėtis…

Tiesa, bendruomenių puslapiuose yra keletas bandymų rašyti blogus (pavyzdžiui Azartas.net Tinklaraščiai), tačiau juos skaito tos bendruomenės nariai – į viešumas viešasias jie nelabai išeina, nebet kurie nors populiarūs “blogeriai” prisipažįsta apie savo slaptą pomėgį pastatyti už mėgstamą komandą.

O gal nė vienas iš lažybininkų nemoka (ar nenori) rašyti ir dalintis savo patirtimi. Juk lietuviai esame…

Socialinė reklama tinklaraščiuose

Tinklaraščio rašytojas – sąmoningas ir išsilavinęs žmogus, nebijantis pasakoti tam tikrus dalykus per savo asmeninės patirties prizmę. Galiu drąsiai teigti, kad tinklaraštininkai yra pilietiški žmonės, kuriems labai svarbi laisvė, lygybė, brolybė. Bent jau daugumai tai tikrai. Tinklaraščius skaito daug išsilavinusių ir sąmoningų žmonių, kurie vertina asmeninę patirtį ir požiūrį, taigi auditorija labai pilietiška.

Lietuvoje tinklaraščiai rašomi daugiau iš idėjos nei išskaičiavimo, tad papildoma reklama tinklaraštyje tikrai nesumažintų jo pajamų. Kur lenkiu? Aišku į tą pusę, kad jei jau tinklaraščiai Lietuvoje neuždirba, tai bent jau gali padėti kitiems atlikti gerus darbus. Tinklaraščiai – pati geriausia terpė, kurioje gali tarpti socialinė reklama.

Vienas iš tokios reklamos būdų – tam tikros akcijos aprašymas straipsnio pavidalu. Kitas būdas – reklaminės antraštės (banerio) įsidėjimas savo tinklaraštyje. Tai nieko nekainuoja, bet įtakos visuomenei tikrai gali turėti daug. Prisiminkime pernykštę IKI prekybos tinklo organizuotą socialinės reklamos kampaniją “Kalėdų Stebuklas”. Akcija buvo labai elementari – už kiekvieną paspaudimą 5 centai skiriami į fondą, iš kurio prieš Kalėdas vaikams bus nupirkti žaislai. Žaislų pripirkta buvo nemažai, o Lietuvos tinklaraščiai mirgėjo nuo specialių skydelų, kuriuose buvo rodoma, kiek jau surinkta pingų. Ar tinklaraštininkai gavo nuolaidų apsipirkinėdami prekybos centre? Ne, jie tai darė nemokamai, be jokio kitokio užmokesčio, išskyrus moralinį pasitenkinimą, kad padeda sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams.

Šiais metais tokių akcijų irgi yra.

daromlogo_ok Neseniai prasidėjo tvarkymosi ir švarinimosi akciją Darom 2010. Akcijos esmė paprasta – surinkti kuo daugiau žmonių, kurie prisidėtų prie masinės aplinkos tvarkymo talkos balandžio 17 d. visoje Lietuvoje. Tarybiniais metais tokios talkos buvo taip pat daromos, bet kurį laiką buvo užmirštos. Simboliška, kad Lietuvos nepriklausomybei stuktelėjus 20 metų tokia akcija vėl atgaivinama, aišku, be partijos, leninistinės simbolikos, bet su nusiteikimu padėti gamtai ir savo aplinkai.
Kiekvienas blogeris gali įsidėti reklaminę antraštę, kviečiančią tapti “taško vadu”, kuris būtų atsakingas už reklamą vietiniu mastu ir vietinės talkos organizavimą.

pagalba-reklama Akcija pasibaigs Balandžio menesį, bet socialinė reklama turi būti transliuojama ilgą laiko tarpą. Yra kitas sprendimas – PagalbaReklama.lt sistema, kuri leidžia įsidėti bendrinį kodą, kuris “suka” tuo metu aktyvius banerius, reklamuojančius įvairias labdaringas ir socialines iniciatyvas, kaip antai pagalbos daiktais portalą, „Kurk Lietuvoje“ – kūrybinių dirbtuvių ir renginių ciklą, organizacija “Kitas Variantas”, kuri rūpinasi profesinių žinių perdavimu jaunimui ir t.t. Vienintelė problemėlė yra tai, kad kodas javascriptinis, todėl į daugumą nemokamų blogofermų jo įsidėti nepavyks dėl techninių kliūčių. Nebent kodas būtų įdėtas tiesiai redaguojant tinklaraščio HTML kodą.

Neabejoju, kad yra ir daugiau socialinių akcijų, kurioms pravers tinklaraščių rašytojų pagalba. Mielas kolega, nebūk “petelnė”, įsidėk socialinės reklamos skydelį į savo tinklaraštį, pasijausk, kad darai kažkam gera ir nekaulyji už tai pinigų. Pats rodau pavyzdį ir deduosi baneriukus šoniniame stulpelyje.

Nacionaliniai tinklaraščių komentavimo ypatumai

Gera tik viena savybė tinklaraščiams, bet bloga patiems lietuviams – stebėjimas, kaip dega kaimyno tvartas. Tinklaraštyje galima užsiminti apie gaisrą, tai visi subėgs pasižiūrėti, ir bus labai nusivylę, jei, neduokdie, gaisras jau bus pasibaigęs. Paburnos tada, ir išeis nieko nepešę. Tas pats ir su tvarto gaisru. Smagiausias momentas yra kai dar nė viena gaisrinė mašina neatvyko, o stogo danga šaudo geriau nei naujametiniai fejerverkai. Bet koks liūdesys apima, kai atbėgi ir pamatai vien tik smilkstančius nuodėgulius ir dar du kaimynus, kurie atbėgę, bet irgi pavėlavę, dalinasi paskalomis apie tai, kas gi čia nutiko…

Jei pasižiūrėtume ne vieną užsienietišką blogą su ne vienu ar dviem komentarais, pamatytume, kad ten komentarai yra teigiami arba pateikiantys konstruktyvią kritiką. Lietuvoje komentavimo kultūra dar labai žemo lygio…

Esame tikri lietuviai, nes mums patinka grasinti, gąsdinti teismais, jei tinklaraštyje įsivelia klaidų (kartais visai netyčia). Gal užuot grąsinę, kad paduosite į teismą už šmeižtą paprasčiausiai paprašykite autoriaus ištaisyti informaciją ar pasidomėti, kaip yra iš tikrųjų?.. Pagrasinti visada lengviau, nes esame “erelių” tauta.

Tikrai lietuviškas bruožas yra menkinti kitų triūsą, nesvarbu, kad jis didelis ir daroma viskas ne dėl pinigų, o dėl visuomenės gerovės. Ypač tokiems “labdaringiems” tinklaraščiams ne kartą priekaištaujama, kad “niekam čia neįdomu, apie ką čia rašinėji…”. Akivaizdu, kad nišiniams tinklaraščiams Lietuvoje dar ne laikas, nes “Apie viską” arba “Apie Internetą” tipo tinklaraščiai yra kur kas geriau, nei kažkurios siauros srities nagrinėjimas. Ne paslaptis, kad rašau labai specifinį Lietuvos Web 2.0 tinklaraštį TIK apie lietuviškus socialinius tinklus ir įrankius pačių vartotojų generuojamam turiniui viešinti. Nieko nepadarysi, tamsuolių visada daugiau buvo visais laikais – tiek viduramžiais, tiek dabar, 21-me amžiuje.

Siauras mąstymas ir akiratis taip pat būdingas lietuviams. Nematome toliau savo kiemo ir nenorime matyti. Esame labiau prisitaikėliai, nei išsišokėliai kaip mūsų kaimynai latviai ir estai. Pas juos krenta dirbtiniai meteoritai, kuriami save pašiepiantys filmukai, o pas mus? Dingo tas toliaregiškumas ir pasaulietiškumas kartu su Vytautu Didžiuoju, kuris šalį padarė plačią ir galingą. Nuo to laiko akiratis tik siaurėjo ir siaurėja iki šiol, nepaisant technologijų, kurioms teritorija – ne riba. Kalbu apie kitus mano bandymus rašyti apie interneto pokerį. Pasiūliau temas pokerio tinklaraščiams, bet buvau greitai nusodintas “specialistų” gyvenime besivadovaujančiu 11-ju Dievo įsakymu – NEIŠSIŠOK iš pilkos minios ir daryk tai, ką kiti daro metų metais.

Lietuviai dažniausiai iki galo nepadaro nieko – Valdovų rūmai nepastatyti, švietimo reforma neužbaigta, viskas vyksta šiuo metu, bet galo dar nematyti… Žinoma, labai svarbu, kad nuolat vyktų procesas ir gyvuotų biurokratija. Bandantys pakeisti šią situaciją yra greitai nusodinami. Su tinklaraščiais irgi taip pat – ne iki galo perskaičius tekstą rašomi komentarai apie vieną pastraipą, o ne apie visumą.

stebim-kai-kaimyno-namas-dega

Sako, lietuviai – svetinga tauta. Gal ir svetinga, bet tinklaraščiuose to nelabai matosi. Svetingi autoriai yra tik saviems seniems pažįstamiems, nes naujų nelabai pageidauja, ypač tų, kurie bando juos per dantį patraukti, pamokyti, kitokį kampą parodyti… Maža to, kai kurie net el. pašto adresus blokuoja, kad tik kitaip manantys jiems nieko parašyti negalėtų asmeniškai. Aišku, pagal išvaizdą sutinkame, o pagal protą palydime. Ką daryti, kai autoriai šūkauja užsimerkę, ir net į išorę nesiteikia pasižiūrėti?..

Esame labai dosnūs, net kai patiems mums sunku (o sunku mums visada, nes 2 pagrindiniai nacionaliniai lietuvio bruožai yra skųstis, kad sunku ir skaičiuoti svetimus pinigus ir pavydėti…). Sau geresnio daikto neperkame, paskui keikiamės, kad “skūpas moka dukart”, tačiau, jei tik reikia paremti našlaičius, ligonius, senukus ir televiziją, net nedvejodami siunčiame 3 SMS ekrane nurodytais numeriais ir aukojame 2, 5 ar 10 litų. Tinklaraščiuose jau mirga marga socialinės reklamos skydeliai, nes tai pati naujausia mada. Kai paprašai apsikeisti nuorodomis, dosnumas dingsta, nes tokia nuoroda gali išvesti 3 iš 7 tinklaraščio skaitytojų tą dieną… Žinoma, ant nuorodos uždėti nustatymą “Atverti naujame lange” yra kur kas sunkiau, negu arogantiškai pareikšti, kad nuorodų apsikeitimo nebus, nes atimu klientus… Tie mūsų tinklaraščiai neuždirba dar nė cento, taip kad ir duoti kažko atgal neturi…

Dar gal ir yra keletas lietuviškų bruožų, kurie atsispindi blogų komentaruose. Ne tik juose, bet ir visame kame prasižioja tūlas lietuvis. Sunkios dienos Basanavičiaus, Kudirkos, Donelaičio, Maironio ir kitų didžių vyrų, apgiedojusių lietuvio stiprybę, kauleliams, kas dieną girdintiems kaip pasikeitė lietuvis po visų okupacijų ir perturbacijų, dažniausiai dėl papildomo skatiko sukeltų. Ką padarysi, turim pasikeisti, bet tai lengviausiai daryti keičiantis kartoms. Žinokime savo trūkumus, kad nekaltume jų į savo vaikų galveles.