Socialinė reklama tinklaraščiuose

Tinklaraščio rašytojas – sąmoningas ir išsilavinęs žmogus, nebijantis pasakoti tam tikrus dalykus per savo asmeninės patirties prizmę. Galiu drąsiai teigti, kad tinklaraštininkai yra pilietiški žmonės, kuriems labai svarbi laisvė, lygybė, brolybė. Bent jau daugumai tai tikrai. Tinklaraščius skaito daug išsilavinusių ir sąmoningų žmonių, kurie vertina asmeninę patirtį ir požiūrį, taigi auditorija labai pilietiška.

Lietuvoje tinklaraščiai rašomi daugiau iš idėjos nei išskaičiavimo, tad papildoma reklama tinklaraštyje tikrai nesumažintų jo pajamų. Kur lenkiu? Aišku į tą pusę, kad jei jau tinklaraščiai Lietuvoje neuždirba, tai bent jau gali padėti kitiems atlikti gerus darbus. Tinklaraščiai – pati geriausia terpė, kurioje gali tarpti socialinė reklama.

Vienas iš tokios reklamos būdų – tam tikros akcijos aprašymas straipsnio pavidalu. Kitas būdas – reklaminės antraštės (banerio) įsidėjimas savo tinklaraštyje. Tai nieko nekainuoja, bet įtakos visuomenei tikrai gali turėti daug. Prisiminkime pernykštę IKI prekybos tinklo organizuotą socialinės reklamos kampaniją “Kalėdų Stebuklas”. Akcija buvo labai elementari – už kiekvieną paspaudimą 5 centai skiriami į fondą, iš kurio prieš Kalėdas vaikams bus nupirkti žaislai. Žaislų pripirkta buvo nemažai, o Lietuvos tinklaraščiai mirgėjo nuo specialių skydelų, kuriuose buvo rodoma, kiek jau surinkta pingų. Ar tinklaraštininkai gavo nuolaidų apsipirkinėdami prekybos centre? Ne, jie tai darė nemokamai, be jokio kitokio užmokesčio, išskyrus moralinį pasitenkinimą, kad padeda sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams.

Šiais metais tokių akcijų irgi yra.

daromlogo_ok Neseniai prasidėjo tvarkymosi ir švarinimosi akciją Darom 2010. Akcijos esmė paprasta – surinkti kuo daugiau žmonių, kurie prisidėtų prie masinės aplinkos tvarkymo talkos balandžio 17 d. visoje Lietuvoje. Tarybiniais metais tokios talkos buvo taip pat daromos, bet kurį laiką buvo užmirštos. Simboliška, kad Lietuvos nepriklausomybei stuktelėjus 20 metų tokia akcija vėl atgaivinama, aišku, be partijos, leninistinės simbolikos, bet su nusiteikimu padėti gamtai ir savo aplinkai.
Kiekvienas blogeris gali įsidėti reklaminę antraštę, kviečiančią tapti “taško vadu”, kuris būtų atsakingas už reklamą vietiniu mastu ir vietinės talkos organizavimą.

pagalba-reklama Akcija pasibaigs Balandžio menesį, bet socialinė reklama turi būti transliuojama ilgą laiko tarpą. Yra kitas sprendimas – PagalbaReklama.lt sistema, kuri leidžia įsidėti bendrinį kodą, kuris “suka” tuo metu aktyvius banerius, reklamuojančius įvairias labdaringas ir socialines iniciatyvas, kaip antai pagalbos daiktais portalą, „Kurk Lietuvoje“ – kūrybinių dirbtuvių ir renginių ciklą, organizacija “Kitas Variantas”, kuri rūpinasi profesinių žinių perdavimu jaunimui ir t.t. Vienintelė problemėlė yra tai, kad kodas javascriptinis, todėl į daugumą nemokamų blogofermų jo įsidėti nepavyks dėl techninių kliūčių. Nebent kodas būtų įdėtas tiesiai redaguojant tinklaraščio HTML kodą.

Neabejoju, kad yra ir daugiau socialinių akcijų, kurioms pravers tinklaraščių rašytojų pagalba. Mielas kolega, nebūk “petelnė”, įsidėk socialinės reklamos skydelį į savo tinklaraštį, pasijausk, kad darai kažkam gera ir nekaulyji už tai pinigų. Pats rodau pavyzdį ir deduosi baneriukus šoniniame stulpelyje.

Tinklaraščio SEO: nuorodų katalogai

seo Tinklaraščius Google myli. Ne vien dėl to, kad juose yra unikalus turinys, bet ir dėl labai elementarių ir paprastų funkcijų, aiškios nuorodų struktūros, lengvai atnaujinamo ir generuojamo „medžio“ (sitemap). Lietuvoje tinklaraščiai Google taip pat yra mylimi, nes, palyginus su kitais lietuviškais puslapiais, jie yra labai tvarkingi SEO srityje.

Nepaisant Google meilės, būtina rūpintis randamumu nuolatos, todėl ir nusprendžiau duoti keletą patarimų tinklaraščių autoriams ir tvarkytojams, ką reiktų daryti, kad jų tinklaraščiai gautų kuo didesnius lankytojų srautus.

Tinklaraščiui, kaip ir kiekvienam puslapiui reikia turėti nuorodų, kurios į jį veda. Vienas būdas gauti nuorodų yra susitarti su panašių tinklaraščių autoriais. Apie tai norėčiau rašyti vėliau. Kitas būdas – įdėti tinklaraščio nuorodą į lietuviškus nuorodų katalogus. Jų nėra labai daug, tačiau dėl 20 nuorodų galima sugaišti 2-3 valandėles laiko.

Pirmiausiai reiktų pasirašyti Tinklaraščio pavadinimą, pagrindinius raktažodžius ir 2 aprašymų variantus – vienas ilgesnis (2-3 sakinukai), kitas trumpesnis (1 sakinukas). Venkite tinklaraštį vadinti „Mano blogas“ arba „Jono tinklaraštis“. Tai gana bendriniai raktiniai žodžiai, jų mažai kas ieško. Bandykite 3 žodžiais nusakyti tinklaraščio temas, pavyzdžiui „Maisto gaminimo blogas“, „Interneto metamorfozės“, „Kvailysčių ir juokų blogas“ ir panašiai. Jei tinklaraštis yra asmeninis, galite pavartoti savo tikrąjį vardą ir pavardę (arba nicką, jei esate žinomas tam tikrose internetinėse bendruomenėse). Tokiu būdu tie žmonės, kurie ieškos jūsų, ras tinklaraštį. Vien tik vardas nėra išeitis, nes blogus rašo 150 jonų, 78 martynai ir 175 ingos.

Aprašyme taip pat paminėkite žodžius iš tinklaraščio pavadinimo ir pagrindinius raktažodžius. Stenkitės sakinį sudaryti taip, kad pagrindiniai raktažodžiai būtų vardininku, pavyzdžiui „Internetas“, Maistas“, Knygos“, nes tokie raktažodžiai kaip „internetu“, „maistą“, „knygas“ yra daug retesni. Žmonės paprastai ieško vardininku. Kartais dar kilmininku, bet tik junginyje su vardininku, pavyzdžiui „Interneto svetainė“, „maisto gamyba“, „knygų rekomendacijos“. Aprašyme galite ir specialiai įvelti gramatinių klaidų su tais raktažodžiais, kuriuose yra lietuviškos raidės. Lietuviai dar neįprato ieškoti rašydami taisyklingai. Didelė dauguma internautų vis dar naudoja „sveplaja kalba“.

Aprašymai turėtų būti trumpas ir ilgas, nes kartais yra nustatoma simbolių kiekio riba. Pavyzdžiui aprašymas turi būti ne ilgesnis nei 250 simbolių. Jei jau pasirašėme apie savo tinklaraštį, pamąstėme, kokie yra raktažodžiai, galime pradėti ieškoti lietuviškų nuorodų katalogų. Nevardinsiu čia jų visų, paminėsiu tik keletą, nes visą veikiančių ir nveikiančių direktorijų sąrašą esu pateikęs kitame savo tinklaraštyje.

Pirmiausiai savo tinklaraštį reikia pasiūlytį į patį didžiausią ir respektabiliausią pasaulyje kataloga DMOZ.org, o tiksliau, į lietuviškų asmeninių svetainių kategoriją. Šios kategorijos moderatorius per kelias dienas patvirtina (arba atmeta) pasiūlytą nuorodą.

Kitas žingsnis – specializuota lietuviška tinklaraščių direktorija Blogis.lt. Ten dedami tik tinklaraščiai, surūšiuoti pagal temas.

Trečia vieta, kurioje nebūti yra neatleistina – seniausias ir vienas pirmųjų lietuviškų nuorodų katalogų online.lt. Jis iki šiol yra aktyviai prižiūrimas vieno iš lietuviško interneto „tėvų“ Vlado Palubinsko. Nedidelė problemėlė yra ta, kad Vladas pats nusprendžia, kaip jūsų tinklaraštį pavadinti ir kurioje vietoje ar keliose jį patalpinti. Jis taip pat supranta apie SEO, tad kai kurios reklaminio pobūdžio svetainės gali greitai susilaukti „nofollow“ nuorodos.

Jeigu jūsų tinklaraštis turi unikalų dizainą, o ne vieną iš 1000 nemokamų temų, ir savo domeną, o ne talpinamas vienoje iš nemokamų blogofermų, galite nesunkiai patekti į lietuviškų svetainių vertinimo katalogą BestWeb.lt. Ten renkasi žmonės, kurie nebijo pakritikuoti tinklaraščio dizaino, programavimo ir t.t. Kuo didesnė diskusija, tuo didesnis lankomumas. Tiesa, ten užtrunka šiek tiek laiko patekti.

Panašus katalogas yra WebOaze.lt, kuris taip pat priima tik originalius tinklaraščius su savo domenais.

Viena didžiausių lietuviškų paieškos sistemų yra Surask.lt, todėl ten taip pat reikėtų pasiūlyti savo nuorodą pirmiausia.

Čia rasite straipsnį, kuriame išvardintos beveik visos lietuviškos nuorodų direktorijos.

Dažniausiai nuorodos patalpinamos per kelias dienas. Reali naudi gali pasimatyti tik po kelių mėnesių, kadangi tas nuorodas turi aptikti Google robotai, įvertinti ir pripažinti, kaip vedančias į jūsų tinklaraštį (backlinks). Taigi, tikėtis labai greitos naudos čia nereikėtų, nes galite skaudžiai nusivilti. Greita nauda yra gauti nuorodas aukštesnio PR tinklaraščiuose, turinčiuose daug unikalių atgalinių nuorodų. Tokie tinklaraščiai yra Nezinau.lt, Racas.lt ir kiti populiariausieji.

Lietuviški katalogai nėra labai išvystyti, juose nereikalaujama įdėti atgalinių nuorodų, tad per 2-3 valandas galima savo nuorodas patalpinti apie 20 direktorijų. Toliau beliks tik stebėti, ar jos patvirtintos, ar dar ne.

Tai pirmas svarbus darbas sukūrus ir pradėjus rimtai rašyti tinklaraštį. Po jo eina kiti su SEO susiję darbai, bet apie juos parašysiu kitą kartą.

Atsiverčiau į Blogger tiesos kelią

Gerą pusdienį knaisiojausi ir dėliojausi viską, kol susikėliau senus įrašus iš Write.lt platformos čia. Dabar viskas beveik baigta, todėl belieka užsibaiginėti ir kibti į darbą. Blogus rašau tam, kad juos kažkas surastų ir juose lankytųsi. Deja, Write.lt paieškos sistemų srauto tikrai kol kas negali užtikrinti, tad pereinu čia. Blogspot turi vieną didelį trūkumą – negalima susikurti kiekvienam įrašui specifinio URI. Pasistengsiu URI daryti kuo geresnius ir su mažiau “literatūrinės išmonės”.

Reiktų ir artimiausiu metu kokį rimtesnį straipsnelį padaryti. Eksperimentuoju vienoje srityje, tad netrukus bus rezultatai ir galėsiu juos aprašyti. Tai turėtų būti naudinga visiems tinklaraščių autoriams ir savininkams.

Kol kas užsibaigiam tinklaraščio apipavidalinimą…

Kodėl Lietuvos tinklaraščiai neuždirba

Perskaičiau vieną neblogą straipsnį apie tinklaraščių uždirbimo galimybes. Ten sakoma, kad be konsolidacijos uždirbti negalima. Žinoma, konsolidacija tikrai išspręstų nemažai problemų, tačiau jos pavyzdžių Lietuvoje kol kas neturime. Kalba eitų apie paprastus tinklaraščio autorius, kuriem tinklaraščio rašymas – ne pagrindinis užsiėmimas ir pajamų šaltinis. Aš manau, kad uždirbti galima, tik reikia dirbti. Kelios priežastys, kurios neleidžia Lietuvos blogeriams uždirbti:

1. Rašymas apie bele ką, periodiškumo nesilaikymas. Nusistačius nišą, požiūrio kampą ir paplanavus išeinamų straipsnių periodiškumą būtų galima tikėtis didesnio srauto ir tikslingesnės auditorijos, kas reklamos davėjui yra patraukliau? Tikrai ne 100 asmeninio pobūdžio tinklaraščių apie šuniuką, kiaušinienę, iPhone programą ir suvirinimo aparatą. Nišinis tinklaraštis taip pat būtų labai patogus būdas kelių tinklaraščių konsolidacijos projektui, tereiktų tik surasti “konkurentus” ir susitarti dėl jų straipsnių perpublikavimo ar net perkėlimo po vienu stogu.

2. Elementaraus SEO neišmanymas. Jei tinklaraščio autoriai nepasivargintų apsikuopti savo tinklaraščiuose, sutvarkyti šiek tiek savo URI, raktažodžius ir t.t. jų blogai būtų geriau randami paieškos sistemose, o tai vėl atsiliepia tikslinei auditorijai. Taip pat labai svarbu yra keistis nuorodomis su panašaus turinio tinklaraščiais bei pažįstamais autoriais. Tinklapių katalogų Lietuvoje yra tikrai nemažai, tad galima būtų juos visus šturmuoti ir taip prisidėti prie populiarinimo. Deja, elementarių SEO žinių lietuviams blogeriams tikrai trūksta, nes nuorodos apsikeitimą kai kurie traktuoja, kaip lankytojų išvedimą…

3. Autoriaus asmenybės menkumas. Kai kurie tinklaraščiai rašomi anonimiškai, prisidengus slapyvardžiais. Kitus rašo eiliniai žmonės, kurie nesivargina prisistatyti savo tinklaraštyje, jau nekalbant apie socialinių tinklų galimybes. Jei autorius žinomas, cituojamas tradicinėje žiniasklaidoje, kviečiamas į televizijos laidas kaip nepriklausomas ekspertas ir t.t., jo tinklaraščio šansai pritraukti reklamos užsakovų padidėja labai smarkiai. Aišku, asmenybės brando kūrimas ir plėtojimas – ilgalaikis procesas, tačiau per keletą metų nedidelių pastangų, galima tapti žinomam tam tikruose sluoksniuose ir be skandalų. Kaip tinklaraščio autoriui kurti savo Vardą – atskira tema, kurią pasistengsiu panagrinėti ateityje.

4. Tinklaraščių įrankių nebuvimas. Lietuvoje trūksta tam tikrų įrankių tinklaraščiams populiarinti ir padėti tinklaraščių autoriams tobūlėti. Yra tik vienas tinklaraščiams skirtas katalogas Blogis.lt. Tinklaraščių agregatoriai yra tvarkomi rankiniu būdu, be jokių kategorizavimo galimybių (blogeriai.net, visiblogai.blogspot.com). Nėra nė vienos normalios straipsnių direktorijos, kurioje šiek tiek perašę savo straipsnius, autoriai galėtų įsidėti nuorodas į savo tinklaraščius SEO tikslais. Dauguma lietuviškų tinklapių katalogų yra apleisti ir palikti savaiminiam vystymuisi. Tokiu būdu tam tikros jų kategorijos negauna reikiamo PR ir atgalinių nuorodų, tad net ir patalpinus ten savo tinklaraštį, autorius jokios naudos negauna. Nėra tinklaraščių paieškos variklio (Google BlogSearch dažnai net neindeksuoja lietuviškų tinklaraščių, nes jų autoriai nežino, kaip savo blogo srautą ten patalpinti), juo labiau nieko panašaus į lietuviškąjį Technorati – tinklaraščių katalogų ir vertinimo sistemą. Net socialinių žymų tinklapiai yra tik 2 (normalūs. Kiti 2 – apleisti), o tinklaraščių autoriai dažnai net nesivargina geriausius savo straipsnius ten paskelbti. Lietuviškajame internete nėra tinkamos infrastruktūros kokybiškam turiniu rinkti, katalogizuoti ir populiarinti, todėl susidaro tokia situacija, kad autoriai rašo sau, nes niekas kitas jų negali rasti tol, kol jie nepaminimi Nezinau.lt ar kituose populiariausiuose tinklaraščiuose.

5. Reklamos galimybių nebuvimas. Tinklaraščio autorius puikiai supranta, kad didžiausias lankomumas yra tą dieną, kai išpublikuojamas naujas įrašas ir dar šiek tiek kitą dieną. Taigi tomis dienomis reklaminės antraštės sukasi dažniau. Bet nepakankamai dažnai, kad iš jų kažką uždirbtų. Vienintelė galimybė uždirbti nedidelius lankomumus turinčiuose tinklaraščiuose yra tekstinė reklama – tam tikrų produktų apžvalgos, anotacijos, pristatymai ir t.t. Būtent tokio asmeninio rekomendacinio turinio Lietuvos tinklaračiuose trūksta (jo netrūksta Supermamų ar kitame forume, kur dalyviai tiesiai šviesiai aptarinėja visus produktų ar paslaugų trūkumus ir privalumus bei dalinasi su jais susijusią patirtimi). Textads.lt ar Google AdWords yra netinkama reklamos forma, nes paspaudimo procentas lyginant su parodymais yra toks mažas… Belieka tik paties susikurta tekstinė reklama. Naudojantis partnerystės programa (affiliate), galima tam tikrą produktą reklamuoti labai natūraliai ir neįkyriai. Pirkimo atveju mokami komisiniai (5-20 procentų nuo pirkimo sumos), tad tai gali būti kur kas didesnis uždarbis, nei kontekstinės reklamos sistemų, kuriose byra centai už taip sunkiai gaunamą paspaudimą. Pagalvokite patys: jei reklamuojate naujausią LED televizorių ir pateikiate nuorodą į el. parduotuvę, jo pirkimo atveju (televizoriai yra viena populiariausių el. Parduotuvėse parduodamų prekių Lietuvoje) gaunate 10-15% komisinių. Tokie televizoriai kainuoja apie 5000 litų, tad jūsų uždarbis – 500-750 litų. Aišku, toks didelis procentas yra sunkiai įmanomas, tačiau yra produktų, kurių komisiniai siekia ir 30%. Kaip minėjau, Lietuvoje tokių partnerystės programų – tik kelios. Kol jų nėra daugiau, tinklaraščiams uždirbti daugiau nei 15 litų už Google Adwords paspaudimus bus sudėtinga.

Priežasčių galima atrasti ir daugiau, tačiau pagrindines apžvelgiau. Aišku, konsolidacija yra gerai, bet ji reikalauja žinių ir investicijų. O tai jau yra verslo prerogatyva. Rizikingo verslo, nes Lietuvoje yra per daug tradicinės žiniasklaidos priemonių su savo entuziazmu plėstis internetan. Ačiū Dievui, visos jos kažkam priklauso, tad tenkina tam tikrų verso grupių interesus, o tai yra didelis šansas nepriklausomiems turinio kūrėjams, galintiems sudominti mąstyti linkusius skaitytojus (dažniausiai tokie skaitytojai linkę ir pirkti internetu). Tikėsimė, kad atsiras tokios konsolidacijos bandymų ir pakeisime jau benusistovintį požiūrį, kad iš tinklaraščių uždirbti negalima.

P.S. Žinių konsolidacijai turiu pakankamai, bet neturiu investicijų net pradžiai…

Rašau kitiems tinklaraščiams toliau…

os pasigyriau, kad parašiau svečio įrašą Webpadange.lt blogui, iš karto gavau ITnews.lt kūrėjų kvietimą bendradarbiauti. Ką gi, rodosi mano samdomo blogerio karjera prasideda 😉 Dar tariuosi su kitu tinklaraščiu dėl bendradarbiavimo, bet apie tai – artimiausioje ateityje…

ITnews.lt – naujas projektas, kuriam reikalingas turinys. Nelabai suprantu, kodėl Lietuvos blogeriai nenoriai bendradarbiauja su tokiais projektais. Juk vieną dieną jų straipsniai gali būti labai reikalingi ir reikšmingi ne vien tik susirenkant lankytojus į savo tinklaraščius ar didinant svorį tarp Google paieškos rezultatų, bet ir ieškantis normalaus ir gerai apmokamo darbo. Nebūtina baigti žurnalistikos, kad dirbtum žurnalistu, tačiau mokėti rašyti – privaloma…

Taigi, mano straipsniai. Rašau juos apie socialinius tinklus lietuvoje ir pasaulyje. Čia pateikiu jų visų sąrašiuką:

Prisijunk į MySpace su savo Facebook duomenimis

One.lt tapo tikru socialiniu tinklu

Popiežius Benediktas XVI liepė kunigams “bloginti”

Paleistas lietuviška Google Analytics

Google perka Aardvark

Puma išleidžia savo telefoną PumaPhone  

Visos naujienos vienoje vietoje

Pirmasis “svečio” įrašas kitame tinklaraštyje

Užsienyje yra labai populiaru rašyti įrašus kitiems tinklaraščiams. Lietuvoje tai dar nėra plačiai paplitę, nes lietuviai tinklaraštininkai yra pakvaišę dėl savo turinio, kurį vis kažkas ketina vogti…

Pernai paskelbiau įrašą, kad rašau kitiems blogams. Tarpšventyje atsiliepė toks Edvinas Stonikas, webpadange.lt savininkas ir rašytojas.  Davė visišką laisvę, tad nusprendžiau parašyti apie tai, ko nerašau savo lietuviškuose tinklaraščiuose – MINI bloginimą.

Taigi, pirmas mano “svečio” įrašas:  MINI-tinklaraščiai – tarp čiulbėjimo ir tinklarašymo

Tikiuosi, tokių įrašų bus daugiau ir kituos tinklaraščiuose. Jei domina, rašau web 2.0, socialinių tinklų, bendrine pokerio tematika. Už tai tenoriu tik poros sakinukų įrašo apačioje 😉

Google Reader – asmeninis tinklaraščių agregatorius

Google Reader yra vienas iš populiariausių RSS skaitytuvų, tuo neabejoja niekas. Be skaitytuvo funkcijos, jis turi ir keletą kitų naudingų funkcijėlių. Viena jų – galimybė susikurti savo asmeninį tinklaraščių agregatorių (surinktuvą) ir paviešinti jį savo tinklaraštyje.

Kam to reikia? Matau kelias priežastis:

  • gerais tinklaraščių įrašais reikia dalintis su skaitytojais;
  • geras būdas prasmingai užpildyti šoninius stulpelius;
  • populiarinti draugų ir savo tinklaraščių įrašus.

Jei visi tinklaraščių rašytojai naudotųsi šia paslauga, tinklaraščių lankomumas tikrai padidėtų. Aišku, tai turėtų būti masiškas reiškinys, kurio dabar pasiekti neįmanoma dėl techninių priežasčių – ne visos blogofermos leidžia įsidėti įskiepio kodą dėl <script> tago pradžioje. Pavyko įdėti tik savo Blogas.lt ir Blogr.lt  tinklaraščiuose. Šiame ir LRytas.lt, deja, įkelti nepavyko. Jei naudojatės nemokamu WordPress.com, ten irgi įkelti nepavyks, nes ši blogoferma nenoriai bendrauja su Google sukurtais įskiepiais. Blogger.com sistema labai gerai priima šį įskiepį. Aišku, tie, kurie turi visiškai valdo savo tinklaraščio kodą ir nesinaudoja blogofermų paslaugomis, šį kodą įsidiegti irgi galės be problemų.

Pasižiūrėkime, kaip veikia šis widgetas. Pirmiausiai reikia savo mėgstamus įrašus pažymėti spaudžiant mygtuką “Share” įrašo apačioje. Tokiu būdu jis patenka į viešai prieinamą agregatoriaus puslapį, iš kurio ir traukiama visa informacija į įskiepį. Jei tai padarėte per klaidą, arba nebemanote, kad įrašas turi būti sąraše, susiraskite jį naudodami paiešką ir paspauskite “Unshare” mygtuką. Žvaigždute pažymėtieji yra skirti tik vidiniam atskyrimui, tad nesusimaišykite.

Jei esate pasiruošęs įdėti įskiepį į savo tinklaraštį ar puslapį, spauskite “Settings>Folders and Tags” (atrodo, kad lietuviškos sąsajos dar nėra). Ten pamatysite savo sugrupuotų RSS srautų sąrašą, tarp kurių bus ir “Your shared items”. Šalia pamatysite tris nuorodas. Paspauskite “add a clip to your site”.

Iššokus langui, galėsite nusistatyti savo įskiepio pavadinimą, spalvinę gamą, kiek įrašų norėsite rodyti, ar šalia įrašo rodyti šaltinį ar ne. Nusistatę viską, tiesiog nukopijuokite sugeneruota kodą ir įkelkite į savo puslapį ar tinklaraštį.

Taip pradėsite dalintis savo mėgstamų tinklaraščių įrašais su jūsų skaitytojais. Sėkmės!

Ko prirašiau 2009 metais savo tinklaraščiuose

2009 metai rytoj baigsis, tad norėčiau apžvelgti, kas per juos atsitiko gero tam tikrose mano gyvenimo srityse. Kadangi šis tinklaraštis paskirtas mano raštliavai, tai čia ir pasižiūrėsiu, ką gero ir naudingo esu prirašęs.

Metus pradėjau kaip ir kiti tinklaraštininkai – su prognozėmis 2009 metams. Asmeniniame tinklaraštyje maruxz.blogas.lt paskelbtos prognozės buvo bendrinės, ir, manau, visos jos išsipildė. Gal tik dėl tinklaraščių kiek neramu, nes užsidarė keletas stiprių iniciatyvų užleisdami vietą kitiems. Dėl socialinių tinklų neklydau nė trupučio – Facebook rodė rekordinius augimus. Sunkmečiu socialiniai tinklai tapo labai efektyvia bendravimo priemone ne tik paprastiems žmoneliams, bet ir verslui, o taip pat ir Lietuvos valdžiai. Kaip valdžia naudoja socialinius tinklus rašiau Redtape.lt tinklaraštyje. Ciklą pavadinau Valdžia 2.0. Aišku dabar gali būti situacija pasikeitusi, bet tada šie straipsniai sulaukė nemažai dėmesio. Vieni komentuotojai teigė, kad valdžiai nereikia socialinių tinklų, kiti – priešingai, kad reikia. Mano asmeninė nuomonė yra kad reikia rinktis pagal tikslines auditorijas, kurioms atitinkama valdžios institucija yra svarbiausia (pavyzdžiui verslui – Ūkio ministerija, studentijai – Švietimo ir Mokslo ministerija ir t.t.). Bet nesigilinkime į šias problemas čia.

Viena iš prognozių buvo, kad žmonės daugiau bendraus internetu. Bendrauti jie bendrauja normaliai, tik pradėjo daugiau reikalauti paslaugų internetu. Kaip tik aprašiau porą elektroninių paslaugų – registravausi internetu pas šeimos gydytoją Centro Poliklinikoje bei Šeškinės Poliklinikoje. Kadangi neseniai pats perėjau į Šeškinės polikliniką, galiu sakyti, kad nuo to straipsnio parašymo (išpublikuotas Balandžio 15 dieną) niekas nepasikeitė.

Nereikia taip liūdnai. Buvo ir labai įdomių atsitikimų 2009 metais. Vienas jų – noras susirasti naują darbą. Pasirašiau sau kitokio pavyzdžio Gyvenimo aprašymą – CV, kuris naujo darbo man neatnešė, bet sulaukė šiokio tokio dėmesio. Dirbti kitiems siūlausi ir dabar, bet tik kita forma – kaip kviestinis tinklaraščio rašytojas. Taip pat įnikau į socialinių tinklų pasaulį ir pradėjau dar vieną specializuotą tinklaraštį apie Lietuvos socialinius tinklus ir visokius WEB 2.0 įrankius – Lietuvos Web 2.0 Apžvalga. Iš pradžių bvau gana entuziastingai nusiteikęs, bet veliau – apleidau. Rudeniop nusprendžiau šiek tiek pakeisti tinklaraščio pobūdį ir, vietoj sausos statistinės informacijos apie tam tikrų Lietuvos socialinių tinklų vartotojus, pradėjau klasifikuoti Lietuvos web 2.0 resursus. Paaiškėjo labai daug įdomių dalykų apie tam tikrus įrankius. Tinklaraščių tarnybų (blogofermų) turime per daug, o socialinių žymų sritis – visai neišplėtota ir niekam neįdomi bei nereikalinga. Turime įrankius labiau pasistengti su SEO – puslapių optimizavimas paieškos sistemoms, bet nežinome kaip tai padaryti. Straipsnių ir pranešimų spaudai katalogai kol kas naudojami tik sau ir dar dažnai ne pagal paskirtį.

2009 pavasarį per Login 2009 konferenciją su kolega tinklaraštininku Justu Jaskoniu (SunTzu.lt autoriumi) trumpai diskutavome apie tai, kaip uždirbti iš tinklaraščių. Nepaisant didžių tinklaraščių ekspertų nuomonių, kad uždirbti neįmanoma, abu matėme, kad tikrai galima gauti pinigų ne vien tik talpinimo (hosting) paslaugoms apmokėti. Uždirbti yra keli būdai – iš partnerystės programų neįkyriai reklamuojant tam tikrus produktus arba tampant asmeniniu įmonės tinklapio administratoriumi (webmaster). Aišku, dar yra kitų būdų, bet jie galimi tik didžiulius lankomumus turintiems tinklaraščiams. Vieno blogo įrašo apie galimybes uždirbti šiais metais parašyti nespėjau…

Jau 5 metai mano pagrindinis domėjimosi objektas yra pokeris. Būtent apie uždarbį iš pokerio tinklaraščių dar nespėjau parašyti. Lietuviškai jau esu apžvelgęs kelias temas apie lietuviškus pokerio resursus įskaitant ir tinklaraščių tarnybas (blogofermas). Jau seniai rašau tinklaraštį apie pokerį angliškai, tačiau tik neseniai nusprendžiau atiduoti duoklę tautiečiams ir pradėjau rašyti lietuviškai. Kadangi pats pokerio nežaidžiu, tai galiu rašyti tik apie bendrinius reikalus. Taip pradėjau kelių straipsnių ciklą apie pokerio tinklaraščius, kuriuose pateikiau konkrečius pasiūlymus: KODĖL rašyti, APIE KĄ rašyti ir KUR rašyti. Beliko tik viena tema – KAIP uždirbti… Pagal įstatymus, paminėjęs pokerį turėčiau iš karto pulti NEREKOMENDUOTI jo žaisti, kaip tai daro kiti tinklaraščių autoriai 🙂

Grįžkime prie pradžioje minėtos prognozės. Prognozavau, kad labai iškils Facebookas. Taip ir atsitiko. Į Facebooką iš one.lt atbėgo labai daug žmonių (nes ten tikrai ne visi “malalietkos“) su labai mažai normalaus interneto bendravimo patirties. Pirmiausiai užkliuvo komentarų bet kokia kalba rašymas. Vėliau pamačiau, kad prisirinkau daugybę kontaktų, kurie toli gražu nėra mano draugai, tad iškilo poreikis kažkaip juos suskirstyti pagal santykius. Ačiū Facebookui ir Sony Ericsson už laimėtą telefoną, kurio vertė tada buvo apie 1400 litų. Antra pagal trauką vieta buvo Twitteris. Bandžiau tapti populiariu Twitteryje, bet paskui apleidau, bet ne dėl to, kad hakeriai nulaužė mano paskyrą ir prikišo ten porno. Tiesiog susikoncentravau į kitus mikro-tinklaraščius.

Šiais metais apie asmeninį gyvenimą neparašiau nieko. Planavau rašyti savo įspūdžius apie kelionę į Turkiją, bet paskui persigalvojau, nes visi ten pabuvoję bus matę tą patį. Gal ir reikėtų ateityje paskirti dar vieną tinklaraštį savo asmeninio gyvenimo peripetijoms. Žinau viešumo kainą, todėl rašyčiau tik tam tikromis temomis, dėl kurių man vėliau nebūtų priekaištaujama, arba mano mintys panaudotos prieš mane patį. Juk gyvenu Lietuvoje, kur laba gajūs patys šlykščiausi mūsų lietuviško mentaliteto bruožai (juos apžvelgiau naujausiame savo tinklaraštyje apie tinklaraščius ir rašymą Write.lt/maruxz).

Pabaigai reiktų kažką pasižadėti 2010 metams, kad jiems baigiantis galėčiau grįžti ir savo pažadus apžvelgti ir pasiaiškinti kodėl jų neįvykdžiau, ar kaip sąžiningai juos vykdžiau 😉

– Pasižadu toliau rinkti lietuviškus web 2.0 resursus ir pildyti naujai atsirandančiais, kad bet kada žmogus atėjęs galėtų mano surinktais resursais pasinaudoti neklaidžiodamas po šiukšlingąjį Lietuvos internetą.

– Pasižadu daugiau rašyti apie SEO, uždarbį iš tinklaraščių (nenaudojant spamerių metodų), tinklaraščių rašymą ir administravimą, specifines temas ir tinklaraščių nišas ir, žinoma, apie pokerį Lietuvoje ir pasaulyje.

– Pasižadu sukurti naują tinklaraštį apie savo asmeninius išgyvenimus ir pamąstymus. Tai nebūtų skirta plačiajai auditorijai, bet daugiau man pačiam ir mano pažįstamų ratui (ne Feisbuko ;))

– Pasižadu patvirtinti visus komentarus, kuriuose esu menkinamas ir žeminamas nepažįstamų anonimų, nes man visada įdomu stebėti, kaip vystosi diskusija, net jei ji man ir nepalanki (skaitau savo blogą ne vienas, tai už kitų skaitytojų požiūrį į save negaliu būti atsakingas). Spaminius komentarus trinti ir blokuoti irgi pasižadu…

– Pasižadu ir toliau savo naujaiusiais straipsniais spaminti Facebooka ir Twitterį, kad ir kaip tai negražiai atrodytų. Žmonės atsirinks, kas jiems naudinga, patys. Mano reikalas pasiūlyti, jų – priimti arba atsisakyti…

Kaip seksis įgyvendinti šiuos kuklius pažadus – matysim kitų metų pabaigoje.

Linkiu visiems gerų, prasmingų ir turiningų 2010-jų metų!

Pinigų daug neturėsime, tad linkiu atrasti daugiau naujų pomėgių, dažniau išvažiuoti į gamtą ir džiaugtis tuo, ką tikrai turime, o ne tuo, ką būtume turėję, jeigų būtume galėję ar sugebėję…

Nacionaliniai tinklaraščių komentavimo ypatumai

Gera tik viena savybė tinklaraščiams, bet bloga patiems lietuviams – stebėjimas, kaip dega kaimyno tvartas. Tinklaraštyje galima užsiminti apie gaisrą, tai visi subėgs pasižiūrėti, ir bus labai nusivylę, jei, neduokdie, gaisras jau bus pasibaigęs. Paburnos tada, ir išeis nieko nepešę. Tas pats ir su tvarto gaisru. Smagiausias momentas yra kai dar nė viena gaisrinė mašina neatvyko, o stogo danga šaudo geriau nei naujametiniai fejerverkai. Bet koks liūdesys apima, kai atbėgi ir pamatai vien tik smilkstančius nuodėgulius ir dar du kaimynus, kurie atbėgę, bet irgi pavėlavę, dalinasi paskalomis apie tai, kas gi čia nutiko…

Jei pasižiūrėtume ne vieną užsienietišką blogą su ne vienu ar dviem komentarais, pamatytume, kad ten komentarai yra teigiami arba pateikiantys konstruktyvią kritiką. Lietuvoje komentavimo kultūra dar labai žemo lygio…

Esame tikri lietuviai, nes mums patinka grasinti, gąsdinti teismais, jei tinklaraštyje įsivelia klaidų (kartais visai netyčia). Gal užuot grąsinę, kad paduosite į teismą už šmeižtą paprasčiausiai paprašykite autoriaus ištaisyti informaciją ar pasidomėti, kaip yra iš tikrųjų?.. Pagrasinti visada lengviau, nes esame “erelių” tauta.

Tikrai lietuviškas bruožas yra menkinti kitų triūsą, nesvarbu, kad jis didelis ir daroma viskas ne dėl pinigų, o dėl visuomenės gerovės. Ypač tokiems “labdaringiems” tinklaraščiams ne kartą priekaištaujama, kad “niekam čia neįdomu, apie ką čia rašinėji…”. Akivaizdu, kad nišiniams tinklaraščiams Lietuvoje dar ne laikas, nes “Apie viską” arba “Apie Internetą” tipo tinklaraščiai yra kur kas geriau, nei kažkurios siauros srities nagrinėjimas. Ne paslaptis, kad rašau labai specifinį Lietuvos Web 2.0 tinklaraštį TIK apie lietuviškus socialinius tinklus ir įrankius pačių vartotojų generuojamam turiniui viešinti. Nieko nepadarysi, tamsuolių visada daugiau buvo visais laikais – tiek viduramžiais, tiek dabar, 21-me amžiuje.

Siauras mąstymas ir akiratis taip pat būdingas lietuviams. Nematome toliau savo kiemo ir nenorime matyti. Esame labiau prisitaikėliai, nei išsišokėliai kaip mūsų kaimynai latviai ir estai. Pas juos krenta dirbtiniai meteoritai, kuriami save pašiepiantys filmukai, o pas mus? Dingo tas toliaregiškumas ir pasaulietiškumas kartu su Vytautu Didžiuoju, kuris šalį padarė plačią ir galingą. Nuo to laiko akiratis tik siaurėjo ir siaurėja iki šiol, nepaisant technologijų, kurioms teritorija – ne riba. Kalbu apie kitus mano bandymus rašyti apie interneto pokerį. Pasiūliau temas pokerio tinklaraščiams, bet buvau greitai nusodintas “specialistų” gyvenime besivadovaujančiu 11-ju Dievo įsakymu – NEIŠSIŠOK iš pilkos minios ir daryk tai, ką kiti daro metų metais.

Lietuviai dažniausiai iki galo nepadaro nieko – Valdovų rūmai nepastatyti, švietimo reforma neužbaigta, viskas vyksta šiuo metu, bet galo dar nematyti… Žinoma, labai svarbu, kad nuolat vyktų procesas ir gyvuotų biurokratija. Bandantys pakeisti šią situaciją yra greitai nusodinami. Su tinklaraščiais irgi taip pat – ne iki galo perskaičius tekstą rašomi komentarai apie vieną pastraipą, o ne apie visumą.

stebim-kai-kaimyno-namas-dega

Sako, lietuviai – svetinga tauta. Gal ir svetinga, bet tinklaraščiuose to nelabai matosi. Svetingi autoriai yra tik saviems seniems pažįstamiems, nes naujų nelabai pageidauja, ypač tų, kurie bando juos per dantį patraukti, pamokyti, kitokį kampą parodyti… Maža to, kai kurie net el. pašto adresus blokuoja, kad tik kitaip manantys jiems nieko parašyti negalėtų asmeniškai. Aišku, pagal išvaizdą sutinkame, o pagal protą palydime. Ką daryti, kai autoriai šūkauja užsimerkę, ir net į išorę nesiteikia pasižiūrėti?..

Esame labai dosnūs, net kai patiems mums sunku (o sunku mums visada, nes 2 pagrindiniai nacionaliniai lietuvio bruožai yra skųstis, kad sunku ir skaičiuoti svetimus pinigus ir pavydėti…). Sau geresnio daikto neperkame, paskui keikiamės, kad “skūpas moka dukart”, tačiau, jei tik reikia paremti našlaičius, ligonius, senukus ir televiziją, net nedvejodami siunčiame 3 SMS ekrane nurodytais numeriais ir aukojame 2, 5 ar 10 litų. Tinklaraščiuose jau mirga marga socialinės reklamos skydeliai, nes tai pati naujausia mada. Kai paprašai apsikeisti nuorodomis, dosnumas dingsta, nes tokia nuoroda gali išvesti 3 iš 7 tinklaraščio skaitytojų tą dieną… Žinoma, ant nuorodos uždėti nustatymą “Atverti naujame lange” yra kur kas sunkiau, negu arogantiškai pareikšti, kad nuorodų apsikeitimo nebus, nes atimu klientus… Tie mūsų tinklaraščiai neuždirba dar nė cento, taip kad ir duoti kažko atgal neturi…

Dar gal ir yra keletas lietuviškų bruožų, kurie atsispindi blogų komentaruose. Ne tik juose, bet ir visame kame prasižioja tūlas lietuvis. Sunkios dienos Basanavičiaus, Kudirkos, Donelaičio, Maironio ir kitų didžių vyrų, apgiedojusių lietuvio stiprybę, kauleliams, kas dieną girdintiems kaip pasikeitė lietuvis po visų okupacijų ir perturbacijų, dažniausiai dėl papildomo skatiko sukeltų. Ką padarysi, turim pasikeisti, bet tai lengviausiai daryti keičiantis kartoms. Žinokime savo trūkumus, kad nekaltume jų į savo vaikų galveles.