Pirmasis “svečio” įrašas kitame tinklaraštyje

Užsienyje yra labai populiaru rašyti įrašus kitiems tinklaraščiams. Lietuvoje tai dar nėra plačiai paplitę, nes lietuviai tinklaraštininkai yra pakvaišę dėl savo turinio, kurį vis kažkas ketina vogti…

Pernai paskelbiau įrašą, kad rašau kitiems blogams. Tarpšventyje atsiliepė toks Edvinas Stonikas, webpadange.lt savininkas ir rašytojas.  Davė visišką laisvę, tad nusprendžiau parašyti apie tai, ko nerašau savo lietuviškuose tinklaraščiuose – MINI bloginimą.

Taigi, pirmas mano “svečio” įrašas:  MINI-tinklaraščiai – tarp čiulbėjimo ir tinklarašymo

Tikiuosi, tokių įrašų bus daugiau ir kituos tinklaraščiuose. Jei domina, rašau web 2.0, socialinių tinklų, bendrine pokerio tematika. Už tai tenoriu tik poros sakinukų įrašo apačioje 😉

Google Reader – asmeninis tinklaraščių agregatorius

Google Reader yra vienas iš populiariausių RSS skaitytuvų, tuo neabejoja niekas. Be skaitytuvo funkcijos, jis turi ir keletą kitų naudingų funkcijėlių. Viena jų – galimybė susikurti savo asmeninį tinklaraščių agregatorių (surinktuvą) ir paviešinti jį savo tinklaraštyje.

Kam to reikia? Matau kelias priežastis:

  • gerais tinklaraščių įrašais reikia dalintis su skaitytojais;
  • geras būdas prasmingai užpildyti šoninius stulpelius;
  • populiarinti draugų ir savo tinklaraščių įrašus.

Jei visi tinklaraščių rašytojai naudotųsi šia paslauga, tinklaraščių lankomumas tikrai padidėtų. Aišku, tai turėtų būti masiškas reiškinys, kurio dabar pasiekti neįmanoma dėl techninių priežasčių – ne visos blogofermos leidžia įsidėti įskiepio kodą dėl <script> tago pradžioje. Pavyko įdėti tik savo Blogas.lt ir Blogr.lt  tinklaraščiuose. Šiame ir LRytas.lt, deja, įkelti nepavyko. Jei naudojatės nemokamu WordPress.com, ten irgi įkelti nepavyks, nes ši blogoferma nenoriai bendrauja su Google sukurtais įskiepiais. Blogger.com sistema labai gerai priima šį įskiepį. Aišku, tie, kurie turi visiškai valdo savo tinklaraščio kodą ir nesinaudoja blogofermų paslaugomis, šį kodą įsidiegti irgi galės be problemų.

Pasižiūrėkime, kaip veikia šis widgetas. Pirmiausiai reikia savo mėgstamus įrašus pažymėti spaudžiant mygtuką “Share” įrašo apačioje. Tokiu būdu jis patenka į viešai prieinamą agregatoriaus puslapį, iš kurio ir traukiama visa informacija į įskiepį. Jei tai padarėte per klaidą, arba nebemanote, kad įrašas turi būti sąraše, susiraskite jį naudodami paiešką ir paspauskite “Unshare” mygtuką. Žvaigždute pažymėtieji yra skirti tik vidiniam atskyrimui, tad nesusimaišykite.

Jei esate pasiruošęs įdėti įskiepį į savo tinklaraštį ar puslapį, spauskite “Settings>Folders and Tags” (atrodo, kad lietuviškos sąsajos dar nėra). Ten pamatysite savo sugrupuotų RSS srautų sąrašą, tarp kurių bus ir “Your shared items”. Šalia pamatysite tris nuorodas. Paspauskite “add a clip to your site”.

Iššokus langui, galėsite nusistatyti savo įskiepio pavadinimą, spalvinę gamą, kiek įrašų norėsite rodyti, ar šalia įrašo rodyti šaltinį ar ne. Nusistatę viską, tiesiog nukopijuokite sugeneruota kodą ir įkelkite į savo puslapį ar tinklaraštį.

Taip pradėsite dalintis savo mėgstamų tinklaraščių įrašais su jūsų skaitytojais. Sėkmės!

Ko prirašiau 2009 metais savo tinklaraščiuose

2009 metai rytoj baigsis, tad norėčiau apžvelgti, kas per juos atsitiko gero tam tikrose mano gyvenimo srityse. Kadangi šis tinklaraštis paskirtas mano raštliavai, tai čia ir pasižiūrėsiu, ką gero ir naudingo esu prirašęs.

Metus pradėjau kaip ir kiti tinklaraštininkai – su prognozėmis 2009 metams. Asmeniniame tinklaraštyje maruxz.blogas.lt paskelbtos prognozės buvo bendrinės, ir, manau, visos jos išsipildė. Gal tik dėl tinklaraščių kiek neramu, nes užsidarė keletas stiprių iniciatyvų užleisdami vietą kitiems. Dėl socialinių tinklų neklydau nė trupučio – Facebook rodė rekordinius augimus. Sunkmečiu socialiniai tinklai tapo labai efektyvia bendravimo priemone ne tik paprastiems žmoneliams, bet ir verslui, o taip pat ir Lietuvos valdžiai. Kaip valdžia naudoja socialinius tinklus rašiau Redtape.lt tinklaraštyje. Ciklą pavadinau Valdžia 2.0. Aišku dabar gali būti situacija pasikeitusi, bet tada šie straipsniai sulaukė nemažai dėmesio. Vieni komentuotojai teigė, kad valdžiai nereikia socialinių tinklų, kiti – priešingai, kad reikia. Mano asmeninė nuomonė yra kad reikia rinktis pagal tikslines auditorijas, kurioms atitinkama valdžios institucija yra svarbiausia (pavyzdžiui verslui – Ūkio ministerija, studentijai – Švietimo ir Mokslo ministerija ir t.t.). Bet nesigilinkime į šias problemas čia.

Viena iš prognozių buvo, kad žmonės daugiau bendraus internetu. Bendrauti jie bendrauja normaliai, tik pradėjo daugiau reikalauti paslaugų internetu. Kaip tik aprašiau porą elektroninių paslaugų – registravausi internetu pas šeimos gydytoją Centro Poliklinikoje bei Šeškinės Poliklinikoje. Kadangi neseniai pats perėjau į Šeškinės polikliniką, galiu sakyti, kad nuo to straipsnio parašymo (išpublikuotas Balandžio 15 dieną) niekas nepasikeitė.

Nereikia taip liūdnai. Buvo ir labai įdomių atsitikimų 2009 metais. Vienas jų – noras susirasti naują darbą. Pasirašiau sau kitokio pavyzdžio Gyvenimo aprašymą – CV, kuris naujo darbo man neatnešė, bet sulaukė šiokio tokio dėmesio. Dirbti kitiems siūlausi ir dabar, bet tik kita forma – kaip kviestinis tinklaraščio rašytojas. Taip pat įnikau į socialinių tinklų pasaulį ir pradėjau dar vieną specializuotą tinklaraštį apie Lietuvos socialinius tinklus ir visokius WEB 2.0 įrankius – Lietuvos Web 2.0 Apžvalga. Iš pradžių bvau gana entuziastingai nusiteikęs, bet veliau – apleidau. Rudeniop nusprendžiau šiek tiek pakeisti tinklaraščio pobūdį ir, vietoj sausos statistinės informacijos apie tam tikrų Lietuvos socialinių tinklų vartotojus, pradėjau klasifikuoti Lietuvos web 2.0 resursus. Paaiškėjo labai daug įdomių dalykų apie tam tikrus įrankius. Tinklaraščių tarnybų (blogofermų) turime per daug, o socialinių žymų sritis – visai neišplėtota ir niekam neįdomi bei nereikalinga. Turime įrankius labiau pasistengti su SEO – puslapių optimizavimas paieškos sistemoms, bet nežinome kaip tai padaryti. Straipsnių ir pranešimų spaudai katalogai kol kas naudojami tik sau ir dar dažnai ne pagal paskirtį.

2009 pavasarį per Login 2009 konferenciją su kolega tinklaraštininku Justu Jaskoniu (SunTzu.lt autoriumi) trumpai diskutavome apie tai, kaip uždirbti iš tinklaraščių. Nepaisant didžių tinklaraščių ekspertų nuomonių, kad uždirbti neįmanoma, abu matėme, kad tikrai galima gauti pinigų ne vien tik talpinimo (hosting) paslaugoms apmokėti. Uždirbti yra keli būdai – iš partnerystės programų neįkyriai reklamuojant tam tikrus produktus arba tampant asmeniniu įmonės tinklapio administratoriumi (webmaster). Aišku, dar yra kitų būdų, bet jie galimi tik didžiulius lankomumus turintiems tinklaraščiams. Vieno blogo įrašo apie galimybes uždirbti šiais metais parašyti nespėjau…

Jau 5 metai mano pagrindinis domėjimosi objektas yra pokeris. Būtent apie uždarbį iš pokerio tinklaraščių dar nespėjau parašyti. Lietuviškai jau esu apžvelgęs kelias temas apie lietuviškus pokerio resursus įskaitant ir tinklaraščių tarnybas (blogofermas). Jau seniai rašau tinklaraštį apie pokerį angliškai, tačiau tik neseniai nusprendžiau atiduoti duoklę tautiečiams ir pradėjau rašyti lietuviškai. Kadangi pats pokerio nežaidžiu, tai galiu rašyti tik apie bendrinius reikalus. Taip pradėjau kelių straipsnių ciklą apie pokerio tinklaraščius, kuriuose pateikiau konkrečius pasiūlymus: KODĖL rašyti, APIE KĄ rašyti ir KUR rašyti. Beliko tik viena tema – KAIP uždirbti… Pagal įstatymus, paminėjęs pokerį turėčiau iš karto pulti NEREKOMENDUOTI jo žaisti, kaip tai daro kiti tinklaraščių autoriai 🙂

Grįžkime prie pradžioje minėtos prognozės. Prognozavau, kad labai iškils Facebookas. Taip ir atsitiko. Į Facebooką iš one.lt atbėgo labai daug žmonių (nes ten tikrai ne visi “malalietkos“) su labai mažai normalaus interneto bendravimo patirties. Pirmiausiai užkliuvo komentarų bet kokia kalba rašymas. Vėliau pamačiau, kad prisirinkau daugybę kontaktų, kurie toli gražu nėra mano draugai, tad iškilo poreikis kažkaip juos suskirstyti pagal santykius. Ačiū Facebookui ir Sony Ericsson už laimėtą telefoną, kurio vertė tada buvo apie 1400 litų. Antra pagal trauką vieta buvo Twitteris. Bandžiau tapti populiariu Twitteryje, bet paskui apleidau, bet ne dėl to, kad hakeriai nulaužė mano paskyrą ir prikišo ten porno. Tiesiog susikoncentravau į kitus mikro-tinklaraščius.

Šiais metais apie asmeninį gyvenimą neparašiau nieko. Planavau rašyti savo įspūdžius apie kelionę į Turkiją, bet paskui persigalvojau, nes visi ten pabuvoję bus matę tą patį. Gal ir reikėtų ateityje paskirti dar vieną tinklaraštį savo asmeninio gyvenimo peripetijoms. Žinau viešumo kainą, todėl rašyčiau tik tam tikromis temomis, dėl kurių man vėliau nebūtų priekaištaujama, arba mano mintys panaudotos prieš mane patį. Juk gyvenu Lietuvoje, kur laba gajūs patys šlykščiausi mūsų lietuviško mentaliteto bruožai (juos apžvelgiau naujausiame savo tinklaraštyje apie tinklaraščius ir rašymą Write.lt/maruxz).

Pabaigai reiktų kažką pasižadėti 2010 metams, kad jiems baigiantis galėčiau grįžti ir savo pažadus apžvelgti ir pasiaiškinti kodėl jų neįvykdžiau, ar kaip sąžiningai juos vykdžiau 😉

– Pasižadu toliau rinkti lietuviškus web 2.0 resursus ir pildyti naujai atsirandančiais, kad bet kada žmogus atėjęs galėtų mano surinktais resursais pasinaudoti neklaidžiodamas po šiukšlingąjį Lietuvos internetą.

– Pasižadu daugiau rašyti apie SEO, uždarbį iš tinklaraščių (nenaudojant spamerių metodų), tinklaraščių rašymą ir administravimą, specifines temas ir tinklaraščių nišas ir, žinoma, apie pokerį Lietuvoje ir pasaulyje.

– Pasižadu sukurti naują tinklaraštį apie savo asmeninius išgyvenimus ir pamąstymus. Tai nebūtų skirta plačiajai auditorijai, bet daugiau man pačiam ir mano pažįstamų ratui (ne Feisbuko ;))

– Pasižadu patvirtinti visus komentarus, kuriuose esu menkinamas ir žeminamas nepažįstamų anonimų, nes man visada įdomu stebėti, kaip vystosi diskusija, net jei ji man ir nepalanki (skaitau savo blogą ne vienas, tai už kitų skaitytojų požiūrį į save negaliu būti atsakingas). Spaminius komentarus trinti ir blokuoti irgi pasižadu…

– Pasižadu ir toliau savo naujaiusiais straipsniais spaminti Facebooka ir Twitterį, kad ir kaip tai negražiai atrodytų. Žmonės atsirinks, kas jiems naudinga, patys. Mano reikalas pasiūlyti, jų – priimti arba atsisakyti…

Kaip seksis įgyvendinti šiuos kuklius pažadus – matysim kitų metų pabaigoje.

Linkiu visiems gerų, prasmingų ir turiningų 2010-jų metų!

Pinigų daug neturėsime, tad linkiu atrasti daugiau naujų pomėgių, dažniau išvažiuoti į gamtą ir džiaugtis tuo, ką tikrai turime, o ne tuo, ką būtume turėję, jeigų būtume galėję ar sugebėję…

Nacionaliniai tinklaraščių komentavimo ypatumai

Gera tik viena savybė tinklaraščiams, bet bloga patiems lietuviams – stebėjimas, kaip dega kaimyno tvartas. Tinklaraštyje galima užsiminti apie gaisrą, tai visi subėgs pasižiūrėti, ir bus labai nusivylę, jei, neduokdie, gaisras jau bus pasibaigęs. Paburnos tada, ir išeis nieko nepešę. Tas pats ir su tvarto gaisru. Smagiausias momentas yra kai dar nė viena gaisrinė mašina neatvyko, o stogo danga šaudo geriau nei naujametiniai fejerverkai. Bet koks liūdesys apima, kai atbėgi ir pamatai vien tik smilkstančius nuodėgulius ir dar du kaimynus, kurie atbėgę, bet irgi pavėlavę, dalinasi paskalomis apie tai, kas gi čia nutiko…

Jei pasižiūrėtume ne vieną užsienietišką blogą su ne vienu ar dviem komentarais, pamatytume, kad ten komentarai yra teigiami arba pateikiantys konstruktyvią kritiką. Lietuvoje komentavimo kultūra dar labai žemo lygio…

Esame tikri lietuviai, nes mums patinka grasinti, gąsdinti teismais, jei tinklaraštyje įsivelia klaidų (kartais visai netyčia). Gal užuot grąsinę, kad paduosite į teismą už šmeižtą paprasčiausiai paprašykite autoriaus ištaisyti informaciją ar pasidomėti, kaip yra iš tikrųjų?.. Pagrasinti visada lengviau, nes esame “erelių” tauta.

Tikrai lietuviškas bruožas yra menkinti kitų triūsą, nesvarbu, kad jis didelis ir daroma viskas ne dėl pinigų, o dėl visuomenės gerovės. Ypač tokiems “labdaringiems” tinklaraščiams ne kartą priekaištaujama, kad “niekam čia neįdomu, apie ką čia rašinėji…”. Akivaizdu, kad nišiniams tinklaraščiams Lietuvoje dar ne laikas, nes “Apie viską” arba “Apie Internetą” tipo tinklaraščiai yra kur kas geriau, nei kažkurios siauros srities nagrinėjimas. Ne paslaptis, kad rašau labai specifinį Lietuvos Web 2.0 tinklaraštį TIK apie lietuviškus socialinius tinklus ir įrankius pačių vartotojų generuojamam turiniui viešinti. Nieko nepadarysi, tamsuolių visada daugiau buvo visais laikais – tiek viduramžiais, tiek dabar, 21-me amžiuje.

Siauras mąstymas ir akiratis taip pat būdingas lietuviams. Nematome toliau savo kiemo ir nenorime matyti. Esame labiau prisitaikėliai, nei išsišokėliai kaip mūsų kaimynai latviai ir estai. Pas juos krenta dirbtiniai meteoritai, kuriami save pašiepiantys filmukai, o pas mus? Dingo tas toliaregiškumas ir pasaulietiškumas kartu su Vytautu Didžiuoju, kuris šalį padarė plačią ir galingą. Nuo to laiko akiratis tik siaurėjo ir siaurėja iki šiol, nepaisant technologijų, kurioms teritorija – ne riba. Kalbu apie kitus mano bandymus rašyti apie interneto pokerį. Pasiūliau temas pokerio tinklaraščiams, bet buvau greitai nusodintas “specialistų” gyvenime besivadovaujančiu 11-ju Dievo įsakymu – NEIŠSIŠOK iš pilkos minios ir daryk tai, ką kiti daro metų metais.

Lietuviai dažniausiai iki galo nepadaro nieko – Valdovų rūmai nepastatyti, švietimo reforma neužbaigta, viskas vyksta šiuo metu, bet galo dar nematyti… Žinoma, labai svarbu, kad nuolat vyktų procesas ir gyvuotų biurokratija. Bandantys pakeisti šią situaciją yra greitai nusodinami. Su tinklaraščiais irgi taip pat – ne iki galo perskaičius tekstą rašomi komentarai apie vieną pastraipą, o ne apie visumą.

stebim-kai-kaimyno-namas-dega

Sako, lietuviai – svetinga tauta. Gal ir svetinga, bet tinklaraščiuose to nelabai matosi. Svetingi autoriai yra tik saviems seniems pažįstamiems, nes naujų nelabai pageidauja, ypač tų, kurie bando juos per dantį patraukti, pamokyti, kitokį kampą parodyti… Maža to, kai kurie net el. pašto adresus blokuoja, kad tik kitaip manantys jiems nieko parašyti negalėtų asmeniškai. Aišku, pagal išvaizdą sutinkame, o pagal protą palydime. Ką daryti, kai autoriai šūkauja užsimerkę, ir net į išorę nesiteikia pasižiūrėti?..

Esame labai dosnūs, net kai patiems mums sunku (o sunku mums visada, nes 2 pagrindiniai nacionaliniai lietuvio bruožai yra skųstis, kad sunku ir skaičiuoti svetimus pinigus ir pavydėti…). Sau geresnio daikto neperkame, paskui keikiamės, kad “skūpas moka dukart”, tačiau, jei tik reikia paremti našlaičius, ligonius, senukus ir televiziją, net nedvejodami siunčiame 3 SMS ekrane nurodytais numeriais ir aukojame 2, 5 ar 10 litų. Tinklaraščiuose jau mirga marga socialinės reklamos skydeliai, nes tai pati naujausia mada. Kai paprašai apsikeisti nuorodomis, dosnumas dingsta, nes tokia nuoroda gali išvesti 3 iš 7 tinklaraščio skaitytojų tą dieną… Žinoma, ant nuorodos uždėti nustatymą “Atverti naujame lange” yra kur kas sunkiau, negu arogantiškai pareikšti, kad nuorodų apsikeitimo nebus, nes atimu klientus… Tie mūsų tinklaraščiai neuždirba dar nė cento, taip kad ir duoti kažko atgal neturi…

Dar gal ir yra keletas lietuviškų bruožų, kurie atsispindi blogų komentaruose. Ne tik juose, bet ir visame kame prasižioja tūlas lietuvis. Sunkios dienos Basanavičiaus, Kudirkos, Donelaičio, Maironio ir kitų didžių vyrų, apgiedojusių lietuvio stiprybę, kauleliams, kas dieną girdintiems kaip pasikeitė lietuvis po visų okupacijų ir perturbacijų, dažniausiai dėl papildomo skatiko sukeltų. Ką padarysi, turim pasikeisti, bet tai lengviausiai daryti keičiantis kartoms. Žinokime savo trūkumus, kad nekaltume jų į savo vaikų galveles.

Pokeris

black-white-cardsŠis įdomus kortų žaidimas mano gyvenime sukasi jau 5 metus. Ne, ne, aš jo nežaidžiu nuolatos! Taip pat ir kazino esu buvęs tik 3 kartus – vieną kartą darėme fotosesiją su kortomis ir žetonais, kitą kartą šventėme mano žmonos gimtadienį, o paskutinį kartą ten sutikau Naujuosius metus. Tikrai neturiu polinkio į priklausomybę ir kažkokio specialaus azarto jausmo, kuris sugrąžintų mane ten vėl ir vėl.
Ką gi aš darau su pokeriu? (Taip, tai teisingai suformuluotas klausimas – tikrai neturi būti atvirkščiai…)

Aš kuriu informacinius resursus susijusius su interneto pokeriu ir pokerio socialinius tinklus bei bendruomenes. Esu labai smarkiai prisidėjęs prie PokerNews.com imperijos kūrimo ir palaikymo. Aišku, technine prasme, ne investicijomis.

Ši industrija parodė, kad mes, lietuviai, vis dar nesugeba pasiimti tai, kas geriausia ir matome aplink save kiek daugiau nei karietų arkliukai su akių dangalais, kad nesibaidytų… Reiktų žvelgti plačiau ir pamatytume, kokios milžiniškos galimybės verslui plyti internete, kokie pinigų klodai prašosi būti priimti Lietuvoje liberaliau pasižiūrėjus į tam tikrus reiškinius (čia valdžia turėtų…). Man ši sritis davė neblogą darbą, daug bendravimo su užsienio partneriais, neblogą, STABILIAI mokamą oficialų atlyginimą, todėl nenorėčiau niekur keliauti.

Darbas turi būti ne rutininis, kad jo nereikėtų keisti kas 2 metai.

Pokeris Lietuvoje yra labai kriminalizuotas ir blogesnis už narkotikus. Jei kažkas sako viešai – patraukiam žolės, juo niekas nesidomi ir nekreipia dėmesio. Pabandyk tik pasakyti “Pažaiskim pokerį PokerStars ar FullTilt” ir tuoj būsi nuskausmintas 5-15 tūkstančių litų bauda kaip baisinis nusikaltėlis, nes pokerio reklama yra draudžiama Lietuvos teritorijoje, nepaisant to, kad internetui teritorijos neegzistuoja… Norėčiau prisidėti prie Lietuvos žmonių švietimo apie tą žaidimą; norėčiau paaiškinti, kodėl jis dabar žinomas kaip “sportinis pokeris”. Tikiuosi galėsiu tai nevaržomai padaryti.